santėvainis

sántėvainis, -ė smob. (1) Rtr, NdŽ; M žr. santėvonis: Sántėvainiai šaukias prie naudos tėvų J. | Jei tada vaikais esme, tada ir tėvainiais, būtent, Dievo tėvainiais ir santėvainiais Christaus BBPvR8,17. Buvo jau pirma pasakęs, jog esame santėvainiais Kristaus A.Baran.